2024 m. gegužės 6 dieną Lenkijoje, Aušvico – Birkenau buvusioje nacių įkurtoje koncentracijos stovykloje, vyko tradicinis tarptautinis renginys “Gyvųjų maršas” (March of the Living), skirtas prisiminti Varšuvos geto sukilimą ir pagerbti Holokausto aukas. „Gyvųjų maršas“ – tarptautinis renginys, organizuojamas Lenkijoje nuo 1988 metų. Šiemet renginyje dalyvavo keliasdešimt tūkstančių žmonių iš įvairių pasaulio šalių. Jame kviečiami dalyvauti švietimo specialistai, mokyklų vadovai ir mokytojai, kultūros darbuotojai, muziejininkai, įgyvendinantys veiklas ir projektus žmogaus teisių pažeidimų, Holokausto ir istorinės atminties įamžinimo temomis.

Lietuvos Respublikos dalyvavimą „Gyvųjų maršo“ renginyje organizavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti bendradarbiaujant kartu su Tarptautine Gyvųjų maršo organizacija (Emotl). Šiemet Lietuvos atstovų, ėjusių kolonoje nuo Aušvico koncentracijos stovyklos iki Birkenau stovyklos, buvo virš penkiasdešimties žmonių.

Pirmą kartą Lietuvos delegacijoje buvo atstovai iš Palangos: Daiva Latožienė, Vlado Jurgučio progimnazijos istorijos mokytoja metodininkė, progimnazijos Tolerancijos ugdymo centro veiklos koordinatorė, Rasa Bacienė, Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė, Vilius Robertas Gutmanas, Palangos žydų bendruomenės pirmininkas ir Mindaugas Surblys, Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkas-muziejininkas.

Startą žygiui pro vartus su cinišku užrašu „Darbas išlaisvina“, davė šofaras, ritualinis žydų muzikos instrumentas. Nuėjus į Birkenau stovyklą, kiekvienas maršo dalyvis paliko savo užrašytas mintis lentelėje ant traukinio bėgių, kuriais riedėjo vagonai, pripildyti nacistų aukų bei uždegė žvakutę. Netoli susprogdintų dujų kamerų ir krematoriumų, vyko oficialus paminėjimo renginys. Tylos minute dalyviai pagerbė žuvusius Holokausto metu. Minėjime pasisakė likę gyvi šios didžiausios nacistų koncentracijos ir naikinimo stovyklos kaliniai.

Renginys mums primena istoriją, kurios pasikartojimo nenorime.

Daiva Latožienė, Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos istorijos mokytoja metodininkė, progimnazijos Tolerancijos ugdymo centro veiklos koordinatorė,